prizvėkoti

prizvėkóti tr. primušti: Apygardoje Šiaulių radosi vagys, kurie, užstodami ant kelio žmones važiuojančius, nejučiomis iš užpakalio nakties metą prizvėkoja, o piningus ir turtą, kiek galėdami pakelti, atima A1884,142. Žydas… vėl pats pamokina jaunuosius vagis, kaip jie turi ar namus kieno iškratyti, ar ant kelio ką sutikę prizvėkoti A1884,276. \ zvėkoti; prizvėkoti